
Spalvotos šilkografijos spalvų seka paprastai yra geltona, žalsvai mėlyna, purpurinė ir juoda.
Atsižvelgiant į proceso reikalavimus, spalvų seka taip pat yra žydra, purpurinė, geltona ir juoda.
Užsienio šalyse yra ir spaudos spalvų, kurios yra išdėstytos juodos, geltonos, purpurinės ir žalsvai mėlynos spalvos.
Dėl skirtingų šilkografijos substratų formų (plokščiai ir lenkti paviršiai) ir skirtingų substrato medžiagų savybių, spalvų seka turi būti juoda, geltona, žalsvai mėlyna ir purpurinė. Spalvų sekos išdėstymas turi svarbų ribojantį ryšį, atspindintį originalo spalvą.
Kaip užtikrinti, kad kopijos spalva nebūtų iškraipyta, reikia ne tik teisingai suvokti rašalo panaudojimą, bet ir ilgalaikę darbo praktiką bei patirties kaupimą, nuolat tyrinėti ir apibendrinti.
Nustatant šilkografijos spalvų seką, reikia atsižvelgti į du veiksnius. Vienas iš jų yra rašalo skaidrumas ant pagrindo, kuris yra pagrindinis šių dviejų veiksnių veiksnys. Šilkografijoje naujos spalvos rašalas gaunamas maišant arba uždedant įvairių spalvų dažus. Jei rašalo skaidrumas ant pagrindo prastas, spausdinant antrąją spalvą bus padengta pirmoji spalva ir jos negalima derinti su antrąja spalva, kad būtų sukurta nauja spalva. Antras veiksnys yra tas, kad žmogaus akis turi skirtingus gebėjimus suvokti įvairias spalvas. Paprastai tariant, žmogaus akis jautriausia rausvai raudonai, po to žydrai, o mažiausiai – geltonai. Kadangi žmonės turi skirtingą jautrumą spalvoms, jie dažnai negali atskirti geltonų taškų padidėjimo ar sumažinimo, praradimo ir rašalo kiekio pasikeitimo, todėl nukenčia spausdinimo kokybė.
Tinkamas šilkografijos technologijos laipsnis ir reikalavimai yra šie: pirma, naudokite žydros spalvos spausdinimą, o po spausdinimo naudokite mastelį ir spalvų standartą, kad palygintumėte ir patikrintumėte gradacijos atkūrimą. Antroji spalva spausdinama geltona plokšte, kad dvi spalvos būtų dedamos į žalią, o tada naudojamos žmogaus akies gebėjimo atpažinti žalius tonus savybes, kad būtų galima patikrinti spausdinimo kokybę pagal skalę ir spalvų standartą. Trečioji spalva spausdinama purpurine plokštele, o paskutinė – juoda. Juoda plokštė gali sustiprinti kontūrą ir tamsų toną. Atspausdinus keturių spalvų plokštelę, gaunama spalvota kopija, identiška originalui.

