Silikono atsparumo karščiui bandymo standartai paprastai apima kelis aspektus, kad būtų užtikrintas silikono veikimo stabilumas ir patikimumas aukštoje temperatūroje. Toliau pateikiami keli įprasti silikono atsparumo karščiui bandymo standartai ir pagrindiniai jų punktai:
I. Tarptautiniai bendrieji standartai
ISO 294-2001: tai tarptautinis silikono atsparumo karščiui vertinimo standartas. Bandymo metu silikono pavyzdys tam tikrą laiką bus veikiamas aukštos temperatūros aplinkoje, kad būtų galima stebėti jo paviršiaus pokyčius ir veikimo praradimą. Tokiu būdu galima įvertinti silikono stabilumą aukštoje temperatūroje.
ASTM standartai: Amerikos bandymų ir medžiagų draugija (ASTM) taip pat sukūrė silikono atsparumo karščiui bandymo standartų seriją, pvz., ASTM D573. Šie standartai paprastai apima eksploatacinių rodiklių, tokių kaip šiluminis svorio sumažėjimas, atsparumas tempimui ir silikono kietumas, testavimą skirtingose temperatūrose.
JIS K 6301: JIS K 6301 Japonijos pramonės standarte (JIS) taip pat yra vienas iš svarbių silikono atsparumo karščiui vertinimo standartų. Silikono šiluminiam stabilumui ir atsparumui įvertinti taip pat naudojamas šildymo bandymo metodas esant pastoviai temperatūrai ir drėgmei.
II. Specifiniai tyrimo metodai
Šiluminio stabilumo testas: tai įprastas silikono atsparumo karščiui vertinimo metodas. Bandymo metu silikono mėginys bus patalpintas į tam tikrą aukštos temperatūros aplinką. Po tam tikro laiko bus stebimi jo veikimo rodikliai, tokie kaip masės praradimas, spalvos pasikeitimas ir kietumo pokytis. Šis metodas gali intuityviai atspindėti silikono stabilumą aukštoje temperatūroje.
Terminis oksidacijos testas: silikono mėginys dedamas į orkaitę, o temperatūra ir laikas kontroliuojami, kad būtų imituojama silikoninės gumos darbo aplinka. Esant tam tikroms terminės oksidacijos sąlygoms, silikoninės gumos mėginys išbandomas siekiant nustatyti jo ribinę temperatūrą. Šiuo metodu galima tiksliau įvertinti silikono veikimą aukštoje temperatūroje ir oksidacijos sąlygomis.
Šiluminės deformacijos temperatūros testerio bandymas: naudojant šiluminės deformacijos temperatūros testerį, į jį įdedamas silikono pavyzdys ir kontroliuojama temperatūra, kad mėginys patirtų terminę deformaciją. Nustačius šiluminės deformacijos temperatūrą, galima nustatyti ribinę silikono temperatūrą. Šis metodas turi didelę reikšmę vertinant silikono gebėjimą deformuotis ir stabilumą aukštoje temperatūroje.
3. Bandymo sąlygos ir reikalavimai
Temperatūros diapazonas: Bandymo temperatūros diapazonas paprastai nustatomas pagal taikymo sritį ir faktinius silikono poreikius. Apskritai, bandymo temperatūra apima aukštų temperatūrų, su kuriomis gali susidurti silikonas, diapazoną.
Laiko reikalavimai: Bandymo laikas taip pat yra vienas iš svarbių veiksnių, turinčių įtakos bandymo rezultatams. Apskritai, bandymo laikas turi būti pakankamai ilgas, kad būtų galima stebėti ilgalaikius silikono veikimo pokyčius aukštoje temperatūroje.
Aplinkos sąlygos: Be temperatūros, bandymo metu vykstančios aplinkos sąlygos, pvz., drėgmė ir oro cirkuliacija, taip pat gali turėti įtakos bandymo rezultatams. Todėl bandymo metu šios aplinkos sąlygos turi būti griežtai kontroliuojamos, kad būtų užtikrintas bandymo rezultatų tikslumas.